žiaunadangtis

žiaunadangtis sm. S.Mast anat. žiaunos dangtis: Pūgžlio žiaunadangčiai dygliuoti, aštrūs rš. [Lydekos] žiaunadangtis baigiasi odine plėve, kuri sandariai uždaro žiaunų landą sp. [Jūrinio ešerio] pelekų pamatuose ir ant žiaunadangčio aštrūs dygliai, kuriais sužeidus aukos odą, atsiranda sunkiai gyjančios žaizdos LTEV143.